tinklaraštis

„Tik po kelių mėnesių supratau, kad Jis visą laiką, baisiausiomis depresijos ir nevilties akimirkomis, buvo su manimi...“
Prieš antrąjį atėjimą žmonės žemėje patirs didžių negandų ir išmėginimų. Dievas nori, kad mes būtume tam visokeriopai pasiruošę.
Ar kada nors kažko bijojote, bet nežinojote ko? Giliai viduje jautėte, kad kažkas baisiai negerai, bet net nenutuokėte, kas?
Kokios mintys kyla mąstant apie šviesą? Ryškumas? Atradimai? Žinios? Viltis? Džiaugsmas? Šviesa turi daug reikšmių.
Kaip mes, kaip Kristaus mokiniai, galime kasdieniame gyvenime geriausiai įgyvendinti didįjį pavedimą mokyti visas tautas?
Jei atsitrauktume žingsnį atgal ir gerai įsižiūrėtume į tai, ką darome, pastebėtume, kad esame pasinėrę į nereikšmingus dalykus.
Sakramentas bus neeilinis, jeigu jam ruošimės visą savaitę ar net sekmadienio rytą. Tada, net jeigu per sakramentą prireiks išeiti į fojė su nenustygstančiu vaiku, būsite apmąsčiusios, kaip galite visuomet atminti Jėzų Kristų ir geriau Jam tarnauti.
Viešpats žino mūsų potencialą ir niekada neprašo mūsų nešti daugiau, nei pajėgiame. Jo tikslas yra padėti mums tapti geriausiems, kokie tik galime būti.
Galime išlaikyti artimą ryšį su šeimos nariais nepaisydami mūsų skirtumų, susitelkti į tarpusavio santykius, o ne į mus skiriančius principus ir į sunkumus žvelgti kaip į galimybę, o ne kaip į tragediją.
Kaskart, kai pykstame ar nusiviliame savo vaikais, pagalvokime, ar neklystame, ar į pirmą planą nepastatome savęs.
Jei aukositės ir studijuosite, būsite gausiai apdovanoti ir be galo dėkingi už pasikeitusį požiūrį, išaugusias žinias ir gilesnį atsivertimą.
Šeimos, kurios randa joms tinkamus būdus sėkmingai švęsti šabo dieną, sulauks tokių palaiminimų, kaip stipresni šeimos ryšiai, malonesnis bendravimas, Dvasios gausybė ir daugiau džiaugsmo šeimoje.