Idėjos pamokai | Mažesniems vaikams | Vyresniems vaikams
Daina: „Krikštas“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 54: muzika, natos)
Veikla
„O Tėvas pasakė: Atgailaukite, atgailaukite ir priimkite krikštą mano Mylimojo Sūnaus vardu.“
2 Nefio 31:11
Prieš pamoką kiekvienam šeimos nariui paruoškite po du lapelius, vieną su jo vardu, kitą – su jo pavarde. Popierėlius paslėpkite kambaryje.
Pradėdami pamoką šeimos nariams praneškite, kad kambaryje paslėpta po du kiekvienam asmeniui priklausančius lapelius. Tegu visi ieško jiems priklausančių lapelių.
Visiems suradus savo vardus paaiškinkite, kad jiems svarbiausia buvo rasti lapelį su savo vardu, nes lapeliai su pavardėmis visi vienodi. Jų vardai priklauso jiems, bet pavardė priklauso visiems šeimos nariams ir rodo, kad jie yra tos šeimos nariai. Pakalbėkite apie jūsų pavardės svarbą ir kaip didžiuojatės ja. Galite parodyti vieno iš protėvių, turėjusių jūsų pavardę, nuotrauką. Jei žinote kokių nors istorinių ar kitų įdomių faktų apie jūsų pavardės atsiradimą, papasakokite tai savo šeimai. Stenkitės puoselėti meilės ir pasididžiavimo savo šeima ir pavarde jausmus.
Po to parodykite Jėzaus Kristaus portretą ir paveikslėlį, kuriame vaizduojamas kieno nors krikštas. Paklauskite:
- Ką pasižadame per krikštą?
Paaiškinkite, kad krikšto metu mes priimame Kristaus vardą ir tampame Jo šeimos dalimi. Paklauskite:
- Ką, jūsų manymu, reiškia priimti Kristaus vardą?
Paaiškinkite, kad mes pažadame visada daryti tai, ką darytų Jis, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų.
Paklauskite:
- Kaip jaučiatės suvokdami, kad, būdami krisčionys, iš tiesų priėmėte Kristaus vardą ant savęs?
Užbaikite perskaitydami prezidento Džordžo Alberto Smito istoriją.
Ką nuveikei su mano vardu?
„Prieš keletą metų sunkiai susirgau. […] Buvau toks nusilpęs, kad vos begalėjau pajudėti. […]
Tokioje būsenoje vieną dieną praradau suvokimą, kur esąs, ir maniau, kad išėjau anapus. Susivokiau stovįs nugara į didelį gražų ežerą ir veidu į didelį mišką. Aplink nesimatė žmonių. […]
Pradėjau tyrinėti aplinką ir netrukus radau tarp medžių vedantį taką, kuris, rodės, buvo labai retai naudojamas ir beveik užžėlęs žole. Pasukau tuo taku ir, paėjęs juo kurį laiką, […] pamačiau link manęs einantį vyrą. […] Pagreitinau žingsnius jo link, nes atpažinau savo senelį. […] Pamenu, kaip džiaugiausi, matydamas jį ateinant. Man davė jo vardą, ir aš tuo visada didžiavausi.
Prisiartinęs per porą žingsnių iki manęs, senelis sustojo. Jo sustojimas buvo ženklas man sustoti. […] Pažiūrėjęs į mane labai įdėmiai, jis pasakė:
„Norėčiau žinoti, ką padarei su mano vardu.“
Viskas, ką tik buvau daręs, praslinko man prieš akis, tarsi ekrane rodomas filmas. […] Visas gyvenimas praslinko man prieš akis. Nusišypsojau, pažvelgiau į senelį ir pasakiau:
„Su tavo vardu nepadariau nieko, dėl ko turėtumei gėdytis.“
Jis žengė pirmyn ir apkabino mane, ir kai jis tai padarė, mano žemiškojo gyvenimo suvokimas sugrįžo. Mano pagalvė buvo šlapia, tarsi ant jos būtų buvęs pilamas vanduo – šlapia nuo dėkingumo , kad galėjau atsakyti be gėdos, ašarų.
[…] Gerbkite savo tėvus ir motinas. Gerbkite jums duotus vardus, nes vieną dieną turėsite privilegiją ir pareigą duoti ataskaitą tiems žmonėms (ir Dangiškajam Tėvui), ką padarėte su jų vardu.“ (“Your Good Name,” Improvement Era, Mar. 1947, p. 139.)
Paklauskite:
- Kaip manote, ar prezidentas Smitas džiaugėsi, kad gyveno kaip krikščionis ir laikėsi Dangiškojo tėvo įsakymų? (Pabrėžkite, kad dėl tokio jo gyvenimo džiaugėsi jo senelis ir Dangiškasis Tėvas.)
- Ar jūs gyvenate taip, kad kiti galėtų matyti, jog esate Kristaus šeimos narys?
- Ar jums malonu, kai jus vadina krikščionimi?
Pakvieskite kiekvieną šeimos narį priimti įsipareigojimą gyventi nuoširdžiai priėmusio Kristaus vardą žmogaus gyvenimą.
Vaišės: Mini pica
Plokščios duonelės (lavašas, pitos arba tortilijos), padengtos garnyru – pjaustytu kumpiu, tarkuotu sūriu ir pan. Pašildyti mikrobangų krosnelėje, kol sūris išsilydys.
