Idėjos pamokai | Mažesniems vaikams | Vyresniems vaikams
Daina: „Šeštadienis“ (Vaikiškų dainelių knyga, p. 105: muzika, natos)
Veikla
Pamoką pradėkite tokiu pavyzdžiu.
Paaiškinkite, kad ruošite ledus su užpilu, bet jums reikia visų pagalbos. Visus ingredientus sudėkite ant stalo ir paprašykite visus prieiti. Be tradicinių užpilų (uogienių ar sirupų) pridėkite kelis, kurie paprastai nėra naudojami su ledais: pomidorų padažą ir garstyčias, majonezą, marinuotus agurkėlius, traškučius, druską su pipirais ir pan.
Pasakykite, kad paruošite pirmą porciją. Ant ledų užpilkite tradicinius užpilus ir paklauskite, ar kas nors norėtų tai valgyti. Kai atsiras savanoris, pridurkite: „Minutėlę, kai ką pamiršau!“ Tada pridėkite ledams netinkamų priedų. Dar kartą paklauskite, kas norėtų tų ledų.
Kai savanorių nebebus, užduokite tokį ar panašų klausimą: „Negi jums nepatinka pomidorų padažas? Matau jį nuolat valgant su dešrelėmis!“ ir „Juk mėgstate majonezą su sumuštiniais. Kodėl nenorite jo valgyti su ledais?“
Paaiškinkite, kad kai kurie geri produktai tiesiog netinka prie ledų. Po to paaiškinkite, kad panašiai kai kurie užsiėmimai tinka daugumai dienų, bet netinka sekmadieniui – ypatingai dienai, kurią laikome šventa.
Paprašykite šeimos narius perskaityti Išėjimo 20:8. Po to paklauskite:
- Ką reiškia švęsti šabo dieną?
Tegu kiekvienas pamini po vieną dalyką – ką mėgsta veikti savaitės metu, bet to nedaro sekmadienį. Tada tegu kiekvienas pamini po kitą dalyką – ką jie daro sekmadienį, kad jis būtų šventas. Kai tik visi šeimos nariai pasidalins šabo šventimo būdais, tegu visi pasimėgauja ledais. Tegu visi pasirenka norimus priedus.
Galite pratęsti pokalbį, užduodami tokius klausimus:
- Ką labiausiai mėgstate sekmadienį ir ko labiausiai nemėgstate?
Jų atsakymus surašykite lentoje arba popieriaus lape.
Garsiai perskaitykite šiuos vyresniojo Raselo M. Nelsono žodžius:
„Ką Gelbėtojas turėjo omenyje sakydamas, kad „šabas padarytas žmogui, ne žmogus šabui“? Manau, kad Jis norėjo, jog suprastume, kad šabas yra Jo dovana mums, suteikianti tikrą atokvėpį nuo reiklios kasdienybės ir galimybę dvasiškai bei fiziškai atsigauti“ (Raselas M. Nelsonas, „Šabas yra žavesio diena“, 2015 m. balandžio visuotinė konferencija).
Paklauskite:
- Jei šabas yra Dievo dovana, kas padėtų geriau pajausti, kad tai yra dovana jums?
- Kas turi nutikti, kad tie jausmai būtų jaučiami jūsų širdyse ir jūsų namuose?
Surinkę šeimos narių pasiūlymus, planą surašykite ant popieriaus. Leiskite vaikams vadovauti kuriant šeimos šabo planą ir mintis sutelkti į sprendimus, kas turi būti daroma jūsų namuose, kad jiems tai būtų geresnė diena.
Jei prireiks pagalbos vertinant siūlomus užsiėmimus, užduokite šiuos klausimus:
- Ar šis užsiėmimas pakylėja jūsų šeimą ar ką nors kitą?
- Ar tai stiprina šeimos ryšius?
- Ar tai padeda atsiriboti nuo žemiškų troškimų ir malonumų ir susitelkti į dvasinius dalykus?
- Ar tai padaro šabą unikalų, kitokį ir išskirtinį?
- Ar tai dvasiškai padeda atgauti jėgas prieš artėjančios savaitės darbus?
Prieš užbaigiant šeimos namų vakarą, užsibrėžkite nors vieną tikslą, ką kitą sekmadienį jūsų šeima darys kitaip, kad vaikams šabas būtų geresnis.
Užbaikite, vėl primindami visiems, kad taip, kaip norėdami pagardinti ledus, turime parinkti tinkamus priedus, taip ir šabo dienai, kad ji būtų šventa, turime parinkti teisingus užsiėmimus.
Papildomas patarimas:
Jei norite pateikti pavyzdį, kaip, renkantis laiko praleidimo būdus, priimti teisingus sprendimus, pasiūlykite šeimai perskaityti ir aptarti šią istoriją, kurią papasakojo Laris J. Vilsonas iš septyniasdešimties:
„Mūsų duktė Merė vaikystėje buvo talentinga futbolo žaidėja. Vienais metais jos komanda pateko į finalą ir, kaip galite atspėti, tos rungtynės turėjo vykti sekmadienį. Būdama paauglė Merė daug metų buvo mokoma, kad Šabo diena – tai poilsio ir dvasinio atsinaujinimo, o ne pramogų diena. Bet ji vis tiek iš savo trenerių, komandos draugių, o taip pat ir noro jų neapvilti jautė spaudimą žaisti.
Ji paklausė mūsų, kaip pasielgti. Mums su žmona būtų buvę nesunku tai nuspręsti už ją. Tačiau, po pamaldaus apmąstymo nutarėme, kad šioje situacijoje mūsų dukra pasiruošusi prisiimti dvasinę atsakomybę už savo sprendimą. Mes kartu su Mere perskaitėme kai kurias Raštų ištraukas ir paskatinome ją melstis ir pagalvoti apie tai.
Po kelių dienų ji pranešė savo sprendimą. Ji žais rungtynėse sekmadienį. Ką dabar turėjome daryti? Toliau pasitarę ir gavę Dvasios patvirtinimą, padarėme, kaip buvome pažadėję, ir leidome jai daryti tai, ką ji pasirinko. Po rungtynių pabaigos Merė lėtai priėjo prie savo laukiančios mamos. Ji pasakė: „Ak, mama, jaučiausi siaubingai. Niekada daugiau nenoriu taip jaustis. Daugiau Šabo dieną niekada nežaisiu jokiose rungtynėse.“ Ir ji daugiau nežaidė sekmadieniais“ (Laris J. Vilsonas „Tik pagal teisumo principus“, 2012 m. balandžio visuotinė konferencija).
Vaišės: Ledai su įvairiais pagardais
