Šeimos namų vakaro pamoka

    Gėrio pradžia – many

     | Pamokos idėjos | Mažesniems vaikams | Vyresniems vaikams

      

    Giesmė: „Tiek visko gavęs“ (Giesmės, 122. Tik popieriniame giesmyne)

    Veikla

    Angelas

    Prieš pamoką paruoškite dubenėlį, pripildytą popieriaus juostelių – kelios iš jų su negatyviomis mintimis (pavyzdžiui, „Tai nėra gerai“ arba „Kodėl taip padarei?“), o kitos su pozityviomis mintimis (pavyzdžiui, „Myliu tave“, „Šie sausainiai skanūs“ arba „Ar galėtumėte man padėti?“).

    Paprašykite šeimos narius perskaityti Efeziečiams 4:32. Paklauskite:

    • Ko moko ši Raštų eilutė?

    Tegu šeimos nariai prisimena pavyzdžius iš Jėzaus Kristaus gyvenimo, kai Jis parodė šias savybes.

    Perskaitykite ir aptarkite Mato 5:44. Atkreipkite šeimos narių dėmesį, kad lengva mylėti tuos, kurie mus myli. Bet Jėzus Kristus mokė aukštesnio įstatymo. Jo žodžiai skirti ir mums, gyvenantiems šiais laikais. Paklauskite:

    • Kas padeda būti maloniam net tiems, kurių atsakas nėra toks pat?

    Pabrėžkite, kad kai mūsų širdys prisipildo meilės Dievui, mes tampame „malonūs […] vieni kitiems“ (Efeziečiams 4:32).

    Perskaitykite ir aptarkite tokį pasakojimą:

    Visą vasarą, prieš šeimai persikeliant į naują namą, Simona svarstė, kokie bus jos naujieji kaimynai. Ji įsivaizdavo bendraamžę mergaitę, kuri mėgsta karstytis medžiais. Bet kai jie persikėlė, Simona sužinojo, kad kaimynystėje negyvena jokia mergaitė. Gyveno tik Liudvigai. Tą rudenį užėjo ankstyva sniego pūga. Simona su sese apsirengė šiltai ir išėjo laukan. Šiek tiek pažaidusi su sniegu Simona pastebėjo, kad Liudvigų kieme ant sniego nebuvo pėdų žymių. Ar nebūtų smagu pargriūti į tą švarų sniegą ir padaryti „angelą“? Tą vakarą suskambo telefonas. Mama užėjo į Simonos kambarį. „Simona, ar žaidei šiandien Liudvigų kieme su sniegu?“ „Taip,“ – atsakė ji nedrąsiai. „Simona, ponas Liudvigas atvyko iš šalies, kur vaikams neleidžiama žaisti kitų žmonių kieme be leidimo. Jis labai supyko dėl tavo paliktos betvarkės.“ „Nenorėjau pasielgti blogai,“ – pasakė Simona. „Žinau, kad nenorėjai, – tarė mama. – Bet turime pagalvoti, kaip dėl mūsų veiksmų gali pasijausti kiti žmonės.“ „Mergaitės mokykloje sako, kad visi nekenčia Liudvigų, nes jie labai pikti, – atsakė Simona. – Jie kalba, kad ponas Liudvigas ant visų rėkia.“ „Jei iš tiesų žmonės apie juos taip kalba, rodos, Liudvigams reikia šiek tiek gerumo, – pasakė mama. – Ir man atrodo, kad mes galime jiems jį parodyti.“ Mama su Simona iškepė sausainių ir nunešė pas kaimynus. Simona stengėsi būti drąsi, bet pamatė susiraukusį poną Liudvigą. „Atsiprašau, kad sugadinau jūsų sniegą, – pasakė Simona. – Daugiau to nebedarysiu.“ „Žiūrėk, kad nebedarytum,“ – leptelėjo ponas Liudvigas ir užtrenkė duris. „Jis bent jau paėmė sausainius,“ – pasakė mama.

    Artėjant Kalėdoms merginos džiaugėsi, prisiminusios tradiciją dėti mažą dovanėlę su skanėstais prie kieno nors durų dvylika dienų iš eilės iki pat Kalėdų. „Mergaitės, ar jau pagalvojote, kam šį kartą reiktų šiek tiek gerumo? – paklausė tėtis. – Kam būtų naudinga šiek tiek pralinksmėti?“ Simona pagalvojo apie Liudvigus. Ko gero niekas jiems nieko nedovanos, nes ponas Liudvigas toks piktas. „O gal Liudvigams?“ – lėtai paklausė Simona. „Manau, tai puiki idėja,“ – pasakė tėtis. Kiekvieną vakarą mergaitės paeiliui skambindavo į duris ir slėpdavosi, kol ponas Liudvigas atidarydavo duris ir pasiimdavo skanėstus. Kiekvieną kartą jis vis greičiau atidarydavo duris. Kartais Simona buvo tikra, kad sėlindama prie namo matydavo jį žiūrint pro užuolaidų plyšį. Kalėdų vakarą kažkas paskambino į duris. Tėtis jas atidarė, o ten stovėjo ponas Liudvigas su didele dėže rankose. „Labai dėkoju už jūsų Kalėdų skanėstus, – pasakė jis. – Mano žmona serga ir nesikelia iš lovos. Bet aš jai papasakojau apie jus. Ji mėgsta siūti ir kai ką jums padarė. Laimingų Kalėdų!“ Ponas Liudvigas padėjo dėžę ant grindų ir nuėjo. Mergaitės priėjo prie tėčio, kai jis atidarinėjo dėžę. Ji buvo pilna spalvotų paketų. Mama juos išpakavo ir rado rankšluosčius ir nosinaites apmegztais kraštais. Tada ji padavė kiekvienai mergaitei po paketą. Jos juos išpakavo ir rado nuostabias rankų darbo lėles. „Nežinojau, kad ponia Liudvig serga ir nesikelia iš lovos, – pasakė Simona. – Nežinojau, kad ji darė mums lėles.“ „Aš taip pat nežinojau, – atsakė mama. – Mes tik žinojome, kad jiems reikia šiek tiek gerumo.“

    Paprašykite šeimos narių papasakoti apie įvykius jų gyvenime, kai jie arba jų pažįstami žmonės gerais darbais paskatino kitus būti malonesnius.

    Šeimos narių paklauskite:

    • Kaip manote, ar malonus elgesys su kitais visada padarys taip, kad ir kiti su jumis maloniai elgsis? (Ne visada.)
    • Kodėl tada turime būti malonūs net su tais, iš kurių nesulauksime tokio paties atsako? (Žr. Mato 5:45)

    Paprašykite šeimos narius traukti popieriaus juosteles iš dubenėlio ir garsiai jas perskaityti. Paklauskite, kaip jie jaučiasi, kai skaitomos skirtingos frazės. Paskatinkite šeimos narius labiau stengtis su kitais žmonėmis kalbėti maloniai ir būti taikdariais.


    Vaišės

    Vaišės. Vaisių griežinėliai su padažu

    Sumaišykite 200 g grietinės, 200 g tepamo varškės sūrio, 1 šaukštelį vanilinio cukraus ir 100 g cukraus. Suplakite iki vientisos masės. Patiekite su vaisių griežinėliais.