⇠ | Idėjos pamokai | Mažesniems vaikams | Vyresniems vaikams
Giesmė: „Doras išlik“ (Vaikiškų dainelių knyga, 80: muzika, žodžiai)
Veikla
Prieš pamoką pasiruoškite žaislinį vorą: iškirpkite jį iš paveikslėlio arba pasigaminkite iš bet kokių kitų medžiagų. Jums taip pat reikės siūlų, žaislinio sunkvežimio ir pyragaičio arba kito skanėsto bei monetų.
Pasakykite vaikams, kad dabar papasakosite jiems istoriją apie mažą berniuką ir jums reikia savanorio, kuris galės vaidinti pagrindinį veikėją. Tada papasakokite šią istoriją (galite ją pakeisti, kad atitiktų jūsų turimas priemones):
Petriukas visą rytą galvojo apie žaislinį sunkvežimį, kurio labai norėjo (parodykite žaislinį sunkvežimį). Jis buvo toks blizgantis, turėjo daug judančių detalių ir galėjo skleisti įvairių garsinių signalų. Jis svajojo turėti tokį sunkvežimį. Bet šiandien nebuvo jo gimtadienis. Šiandien buvo jo broliuko Sauliaus gimtadienis.
Petriuko mama tvarkė namus ir ruošėsi ypatingai gimtadienio vakarienei. Prieš pat pietus Petriuko mama paprašė jį padaryti svarbų darbą. „Petriuk, – pasakė ji, – mes dar turime parnešti dovaną Sauliui.“ Iš piniginės ji išėmė šiek tiek pinigų. „Ar galėtum nubėgti ir parnešti ją iš mūsų gatvėje esančios žaislų parduotuvės?“ (Duokite vaikui monetą arba banknotą).
Petriukas paėmė pinigus ir nuėjo gatve link parduotuvės. Visai šalia įėjimo ant šaligatvio jis pastebėjo voriuką. (Parodykite vorą.) Pasigirdo, tarsi voras sakytų: „Ei! Pakelk mane!“ Petriukas apsižvalgė ir pakėlė voriuką.
Voriukas žvilgėjo, jo kojelės buvo ilgos ir plonos. Jis pažvelgė į Petriuką ir tarė: „Žinai, juk už pinigus, kuriuos tu turi, galėtum nusipirkti tą išsvajotą sunkvežimį.“
Savanorio riešą apvyniokite siūlu.
Paklauskite:
- Kaip elgtis Petriukui? (Jis galėtų atsispirti pagundai išleisti pinigus sau ir padaryti tai, ką pažadėjo mamai.)
Petriukas užėjo į parduotuvę ir pažvelgė į žaislinį sunkvežimį. Jis nusinešė žaislą prie kasos ir sumokėjo už jį visus pinigus. Voras nusijuokė ir piktai nusišypsojo, dar šiek tiek tinklo siūlo apvyniodamas apie Petriuko rankas.
Apvyniokite siūlu suglaustas savanorio rankas.
Eidamas namo Petriukas kurį laiką buvo laimingas. Staiga jis prisiminė brolį ir mamą. Jeigu jie pamatytų, ką jis padarė, jie labai nusiviltų. Ką gi jam dabar daryti? „Nesijaudink, – sušnibždėjo voriukas. – Gali paslėpti šį naują žaislinį sunkvežimį, ir jie niekada nesužinos, kad jį turi.“ Petriukas nusprendė, kad tai vienintelė išeitis, taigi, grįžęs namo, jis iš kart nuėjo į savo kambarį ir paslėpė žaislą po lova. Voras dar kelis kartus siūlu apvyniojo Petriuką.
Apvyniokite siūlu savanorio kūną.
Paklauskite:
- Ką Petriukui derėjo padaryti? Ar šiuo atveju paslėpti žaislą buvo vienintelė išeitis?
Petriukas užėjo į virtuvę. Jam šiek tiek palengvėjo, žinant, kad niekas nepamatys žaislo, bet vis vien jis nesijautė gerai. Virtuvėje jis pamatė nuostabų padėklą su pyragaičiais, kuriuos mama iškepė Sauliaus gimtadieniui. Petriukas buvo alkanas. „Tu alkanas, – pasakė voras. – paimk pyragaitį. Jų tiek daug ir niekas net nesužinos.“ Jis pagalvojo, kad vienas pyragaitis gal būt numalšins alkį ir padės jam pasijausti geriau. Taigi, nuo padėklo jis paėmė vieną pyragaitį, o likusius perstumdė taip, kad niekas to nepastebėtų. Voras nusijuokė ir dar stipriau apvyniojo Petriuko kūną siūlu.
Dar kelis kartus apvyniokite siūlu savanorio rankas ir kūną, kad jam būtų sunku laisvai judinti rankas.
Paklauskite:
- Petriukas buvo alkanas. Kaip jam derėjo pasielgti? Kas nutinka kiekvieną karta, kai jis pasielgia nesąžiningai? (Melas vis labiau ir labiau jį supančioja.)
Petriukas vis labiau grimzdo į melą. Kai mama paklausė, ar kas nors suvalgė pyragaitį, jis nenorėjo nemalonumų, todėl pasakė: „ne“.
Dar labiau apvyniokite siūlu savanorio kūną.
Kai priartėjo brolio vakarėlio laikas, voras jam priminė, kad jis turės bėdų, kai visi pamatys, kad jis neturi dovanos, kurią parnešti prašė mama. Taigi jis paėmė pinigus, kuriuos matė gulint ant spintelės ir išsėlino iš namų į parduotuvę nupirkti dovanos broliui. Voras nusijuokė ir dar stipriau apvyniojo Petriuką.
Dar labiau apvyniokite siūlu savanorio kūną.
Paklauskite:
- Petriukas daro vieną blogą darbą po kito, o viskas prasidėjo nuo vieno neteisingo žingsnio. Ką turėtų padaryti Petriukas, kad tai liautųsi?
Tą naktį Petriukas negalėjo užmigti. Jis jautėsi siaubingai. Jis nuėjo pas mamą ir papasakojo visą tiesą – kad jos pinigus išleido žaisliniam sunkvežimiui, kad suvalgė pyragaitį ir kad paėmė pinigus, už kuriuos nupirko dovaną broliui. Papasakojęs tiesą, jis pasijutė daug geriau. Mama jį apkabino. Ji pasakė: „Džiaugiuosi, kad viską papasakojai. Žinoma, tavo veiksmai buvo blogi, bet rytoj mes viską ištaisysime“. Kitą dieną jie gražino sunkvežimį į parduotuvę, ir Petriukas padėjo mamai iškepti pyragaičių visai šeimai.
Padėkite šeimos nariams suprasti, kaip vienas melas veda prie kito ir kaip greitai melas mus supančioja. Pakabinkite paveikslėlį su voru, kad jis primintų apie melo pinklių pavojų.
Pateikite kelis gyvenimiškus pavyzdžius, kai vaikai gali susigundyti pasielgti nesąžiningai, pavyzdžiui, kai tėvai paklausia, kas ant grindų paliko žaislus. Pakvieskite vaikus atsistoti, jeigu jie žino, ką turi daryti, kad būtų sąžiningi. Paskatinkite šeimos narius prisiminti, kad „mes tikime, jog turime būti sąžiningi“ tose situacijose, kai esame gundomi elgtis priešingai.
Vaišės: Obuolių pyragas traškia plutele
Ingredientai:
- 4 obuoliai – griežinėliai be žievės ir sėklų,
- 100 g rudo cukraus,
- 140 g miltų,
- 150 g cukraus,
- 1 šaukštelis cinamono,
- ¼ šaukštelio druskos,
- 1 plaktas kiaušinis,
- 2 šaukštai ištirpinto sviesto.
Gaminimas:
Įkaitinkite orkaitę iki 190°C. Apskritoje 22 cm skersmens kepimo formoje sumaišykite supjaustytus obuolius su rudu cukrumi. Dideliame dubenyje sumaišykite miltus, cukrų, cinamoną ir druską. Atskirai išplakite kiaušinį ir sumaišykite jį su ištirpintu sviestu. Visa tai įmaišykite į miltų mišinį. Gauta mase tolygiai padenkite obuolius.
Kepkite 30–40 minučių, arba kol viršus įgaus aukso spalvą ir taps traškus. Patiekite su ledais.
