Praleisti pagrindinę navigaciją

Šabo šventimas ir misionieriškas darbas

Šabo šventimas ir misionieriškas darbas

Nefis Mormono Knygoje (2 Nefio 33: 1) sakėsi nesantis „toks stiprus rašyti“, tačiau sugebėjo įveikti šią silpnybę, „nes kai žmogus kalba Šventosios Dvasios galia, Šventosios Dvasios galia neša tai į žmonių vaikų širdis.“ Panašiai ir aš galiu sakyti, kad nesu „toks stiprus rašyti“. Reikšdamas jums savo mintis meldžiu, kad kiekvienas, skaitantis šią žinią, galėtų pajusti Šventąją Dvasią ir įsiklausyti į tai, ką Ji sako.

Nefis sugebėjo įveikti daug sunkumų. Rodos, kad jis visuomet buvo apdovanotas stipresniu pasitikėjimu savimi ir sielos ramybe vien dėl to, kad suprato Dangiškojo Tėvo planą ir buvo palaimintas liudijimu bei žinojimu, jog gyvasis Dievas apsaugos jį ir jo šeimą. Būtent per Šventąją Dvasią Nefis gavo paguodos ir džiaugsmo. Net kai kartais matydavo kai kurių savo šeimos narių pyktį ir sužinodavo apie jų ketinimą jį nužudyti (kaip ir visiems mums kartais kyla baimė skelbti Evangeliją), jis ryždavosi atverti savo burną ir paklusdavo Šventosios Dvasios nurodymams.

Mūsų misija – tarnauti savo artimiems, t.y. Dangiškojo Tėvo vaikams. Paliudydami, kad Jėzus Kristus yra gyva Esybė, sugrąžinusi Savo Bažnyčią į žemę, jiems galime įkvėpti taip reikiamą viltį. Jei įsiklausysime į Šventąją Dvasią ir būsime Jos verti, Ji mūsų neapleis ir padės būti šviesa pasauliui. Prisiminkime Jėzaus žodžius: „Todėl pakelkite savo šviesą, kad ji šviestų pasauliui. Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti – tai, ką matėte mane darant. Štai, matėte, kad aš meldžiausi Tėvui, ir jūs visi buvote liudininkai.“ (3 Nefio 18:24.)

Misionierišką darbą galima dirbti įvairiai. Ne visuomet iš mūsų tikimasi imti dalintis Evangelija ir kalbėti apie Bažnyčią vos tik su kažkuo susipažinus. Iš patirties žinome, kad misionieriauti geriausia savo teisiu pavyzdžiu. Nors pasaulyje tampa nepopuliaru laikytis įsakymų, tačiau mes turime visuomet jų laikytis.

Įsakymą švęsti šabą menkai supranta dauguma mūsų draugų, nepriklausančių bažnyčiai, tačiau Raštuose pabrėžiama išskirtinė jo svarba (žr. Nehemijo 13: 15–18; Jeremijo 17: 21–27). Ten minimas šabo poveikis ne tik pavieniams asmenims, bet ir visai tautai: „Kai šalyje nepaisoma įsakymo švęsti šabą, tai paliečia visus gyvenimo aspektus, ir religinis gyvenimas ima irti“ (Handbook, p. 35).

Šio įsakymo laikymasis tampa geru misionieriško darbo įrankiu. Kai stropiai laikomės šio įsakymo, tai laimina ne vien mus, bet ir kitus, nes jiems tai suteikia peno pamąstymams apie šabo dienos šventimo svarbą. Kai mūsų kaimynai nuolat mato laimingus gražiai apsirengusius mūsų šeimos narius, kas sekmadienį keliaujančius į Bažnyčią, tai atkreipia jų dėmesį ir verčia susimąstyti. Mes nežinome, kaip Dvasia nuspręs paliesti konkretų asmenį, kad sužadintų jo susidomėjimą Evangelija, tačiau mūsų teisus pavyzdys švenčiant šabo dieną tikrai padeda jiems pajusti Šventosios Dvasios įtaką. Visuomet turėtume būti pasiruošę jiems papasakoti, kuo prasminga šabo diena ir kodėl ją švenčiame.

Kiti žmonės pastebi ne vien išorinius šio įsakymo laikymosi ženklus. Žmonės taip pat pastebi ir jo vaisius. Noras švęsti šabo dieną padeda man ir mano šeimos nariams tapti imlesniems Šventosios Dvasios įtakai. Pajuntame vidinį tyrumą ir tikrąjį džiaugsmą. Tampame draugiškesni ir labiau vieni kitiems padedame. Sekmadieniais viską darome drauge: vykstame į skyrių, skaitome knygas, einame pasivaikščioti ir žaidžiame įvairius šeimos žaidimus. Šią dieną visuomet jaučiu didesnę ramybę širdyje. Mano šeimos nariai ir kiti žmonės visuomet tai pajunta.

Šis įsakymas taip pat padeda man geriau suprasti tarnavimo kitiems esmę. Vienoje iš savo kalbų Bažnyčios visuotinėje konferencijoje vyresnysis Nelsonas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo sakė: „Padarykite šabą žavesio diena, tarnaudami kitiems, ypač nesveikuojantiems, vienišiems ar stokojantiems. Pakylėdami jų dvasias pakylėsite ir savąją.“ (Vyresnysis Raselas M. Nelsonas, „Šabas yra žavesio diena“, 2015 m. balandžio visuotinė konferencija.) Tie žodžiai palietė mano širdį, ir stengiuosi juos vykdyti savo gyvenime.

Mano broliai ir seserys, kviečiu jus šabo dieną leisti taip, kaip to iš mūsų tikisi Viešpats. Ši diena – tai Dievo dovana. Ji mums duota, kad savo maldos namuose ir taip pat savo pačių namuose atnaujintume savo sandoras su Juo, sotintumės Jo žodžiais ir dalintumės savo liudijimu apie Jį, gyvąjį Kristų. Ši diena skirta atitrūkti nuo kasdienių reikalų, kad įgytume tiek dvasinių, tiek ir fizinių jėgų kitai savaitei. Savo šeimoje ja naudokitės kaip misionieriško darbo priemone. Būkite šio svarbaus įsakymo laikymosi pavyzdžiai. Nesistenkite dirbtinai į save atkreipti dėmesį. Tiesiog darykite gera ir padėkite kitiems. Vykdykite Gelbėtojo valią nelaukdami kitų padėkos. Jei mylite mūsų Gelbėtoją, jūsų gerų darbų šviesa sklis iš jūsų ir taps matoma visiems. Paprašykite Dangiškojo Tėvo, Jėzaus Kristaus vardu, padėti jums vykdyti Jo valią, ir Jis jums suteiks tokią galimybę.